BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

sprendimai

2017-05-25 parašė nagerai

Kiekvieną diena mes priimame šimtus tūkstančių sprendimų. Dažniausiai jie būna susiformavę ir ir tokie natūralūs, jog tai net neatrodo sprendimai… Keltis, eiti į darbą, gerti kavą, rūkyti cigarete, valgyti, kalbėti, skambinti ir taip toliau…

Kartais tenka priimti sprendimus, kurie keičia ne tik nusistovėjusį dienos ritmą, bet kartais ir gyvenimus.
Prieš dešimt metų priimti sprendimai šiandien pasirodo,ar jie buvo teisingi, ar klaidingi.

Kaip ir šiandieniniai… dar negreitai atvers savo teisingumo kortas…

Rodyk draugams

linkėjimai ir kvietimas susitikti.

2017-04-27 parašė nagerai

Linkėjimai Bohemai, Blacksugar, Valentui, Tarp e., rytojaus kelione, agata, latesta, miscigarette, neformate, jaunatie, rebecca, Nematoma ir visi kiti.

Ačiū, kad jūs esate :)

Susitinkam?

Rodyk draugams

Apie kavą ir Raudonkepuraitę

2017-04-18 parašė nagerai

Yra žmonių, kurie nei dienos negali praleisti be cigaretės ar alkoholio (ne, čia iš dalies ne apie mane). Yra žmonių, kurie negali nei dienos praleisti be kavos (čia irgi beveik ne apie mane).
Mėgstu kavą su kondensuotu pienu. Ir per metų metus aš tokios kavos išgėriau kibirus. Bet mano naujas atradimas yra braškių skonio kondensuotas pienas. Nes juk ir kava tada būna braškių skonio.

Būna tokių dienų, kai kas kelis mėnesius aš išsitraukiu savo mažąjį nešiojamą kompiuteriuką, kurį tik nusipirkęs meiliai praminiau Raudonkepuraite.

Raudonkepuraitė su manim jau koks šešetas metų. Apkeliavo su manim gal kokį trečiadalį Europos. Padėjo man ir studijas baigti, ir išklausė begalybes dalykų, kurias aš ištarškinau klavišais.
Raudonkepuraitės viduje yra pasislėpę daug gražių akimirkų, daug sutiktų žmonių. Tik dabar manoji Raudonkepuraitė nieko naujo nesužino, tik primena man tai, kokį kelią nuėjau kol atsidūriau čia ir dabar.
Šie klavišai išbėrė tūkstančius žodžių į šį blogą, dar šimtus žodžių suguldė į kitus du.

Ne visi seni dalykai yra blogi.

Ir ne visos prarastos galimybės yra prarastos.
Tereikia į viską pažvelgti dar kartą. Tik kiek kitaip.

Pavasario Saulė išnyra iš gūdžios žiemos.
Šildykitės ;)

Rodyk draugams

Tūkstančio rudenų istorija

2017-03-27 parašė nagerai

Man patnka kalbėti su naktim.
Man patinka.
Nenuobodu.

Naktis nešvaisto tavo laiko. Ji palieka jį visą tau. Naktį tau niekas netrugdo.

Naktis nustumia dienos problemas ir kaukes.
Naktis atveria kelią atviriems pokalbiams.
Naktis paslepia dalykus kurie trikgo ir trugdo.

Nes juk kai susitinki su gerais draugais pavakarot dažnai išsiskirstai kai diena išvaiko.

Šimtus nuostabių žmonių sutinki naktį ir paleidi su saule. Ir daugiau jų nebematai.
Tūkstančius kartų naktis užgniaužia melagingus “negaliu” ir “nenoriu”.
Milijonus akimirkų tu matai atvirus veidus ir išgirsti milijardus tikrų, nesumeluotų žodžių.

Juk dažnai naktį nenori išsiskirti ir keliauti toliau. Arba keliauti namo…

Suteiki man dar tūkstantį naktų.
Jei tiki…
Duoki man dar vieną naktį pabūti tikru savimi.
Jei gali…

Rodyk draugams

Vėl niekur nespėju. Darbais užsivertęs.

2017-03-23 parašė nagerai

Metai.
365 dienos.
8760 valandų.
525600 minučių.
56156922 sekundžių.

Darbai, užsiėmimai, nesibaigiantys reikalai…
Ko gero visi dažnai sako frazę “neturiu laiko”?

Melas. Visiškas melas. Laiką, kurį mes paleidžiame niekais galime skaičiuoti ne sekundėm, ne minutėm ir net ne valandom.

Mes veltui iššvaistome daugybę dienų per metus.
O su draugais susitikti ir pabūti paprastu laimingu žmogumi laiko nerandame.
Klystu?

Atsiprašau. Nebekalbėsiu daugiskaita.

Nerandu metuose laiko susitikti su draugais, su gerais ir mielais.

Nes esu labai užsiėmęs. 20% laiko dirbu rimtus darbus, o 80% laiko švaistau vėjais.

Ar jūs kada nors bandėte švaistyti savo laiką vėjais? Tai labai sunku.

Tad nepykit ant manęs, aš tikrai neturiu tam laiko. Net rašyti nėra kada.

Rodyk draugams

Nr. 399

2017-03-08 parašė nagerai

Pasaulį suskirsčius į skaičius geriau nepasidaro.

Per savaitę vienas, per metus - penkiasdešimt du.

Per 3024 dienas - 399.

Ar žinot kas ir meilėje, ir mėnulyje taip pat? Visada mes matom tik vieną pusę. Dažniausiai net nepagalvojame apie kitą pusę - nes jos tiesiog nematome.

Kas panašaus tarp pirmadienių ir penktadienių? Jie ateina ir praeina.

Taip ir aš vieną dieną pasirodau, vaidenuosi savaitę, mėnesį, o gal net ir du. Tada vėl pranykstu, ir matot jūs mane kaip kitą mėnulio pusę.
Bet man viskas gerai, kaip tą gėrį įsivaizduoja aplinkiniai.
Bet man viskas blogai, kaip tą gėrį įsivaizduoju aš.

Pastarąjį pusmetį daug veidų praslenka pro mano akis - skubančių, atsipalaidavusių, susimasčiusių ar tiesiog veidų…
Kiek daug žmonių manam mieste, gražių ir negražių, kiek daug piktų ir viskuo nepatenkintų, bet dar daugiau ramių ir laimingų. Nes tie rūpesčiai, kurie kankina juos yra nereikšmingi.
O aš taip pat galvoju…

Juk gyvenimas tiesėmis..

Tik aš kampais..

Ir pakampėm kartais.

Ne nu o bet kad tačiau kas bus toliau?

Rodyk draugams

Nes nu o kas bus toliau?

2016-12-20 parašė nagerai

O dar atsimenu laikus, kai ramybės paieškos apsiribodavo karštos arbatos puodeliu ir šiltu pokalbiu prie ežero, kavinėja, ant stogo ar jaukiai įsitaisius namų fotelyje. Maži gurkšneliai ir ramūs, nuoširdūs žodžiai nuplukdydavo mane į atgaivą ir ramų rytojų.

Puikiai pamenu laikus, kai nežinia, neviltis ir sudužusios svajos nunešė mane į barų, draugų ir alkoholio karalystę. Kai kiekvienas savaitgalis atnešdavo vis naujas linksmybes, o kiekvienas vakaras - sunkų rytą.

Vėliau ramybė sklindėjo kavos puodelyje ir cigaretės dūme. Tada, kai supratau, kad minios žmonių mane vargina. Mane pavagia iš savęs. Per vakarėlį visą save išdalinu, o po to rankiojuosi po gabalėlį. Jau geriau žmogus, kavos puodelis ir cigaretė. Ir visą save jam atiduodu. Tada bent žinau, kad į geras rankas pakliuvau.

Kur tos pirmosios, tikrosios ramybės paieškos pradingo? Suaugau, pradėjau bėgti ir visa tai pamiršau? Juk tai, kas tikra, sugrįžta?

Sugrįžta, jei ne tikrovėje, tai bent mano prisiminimuose.

Nes baisu paimt telefoną, susirasti telefono numerį, paskambinti ir nuvažiuoti.

Nes nu o kas bus toliau?

Rodyk draugams

apie dalykus

2016-12-19 parašė nagerai

Būna šypsaisi, būna liūdi…
Prisimen žmones, nusišypsai, o po to vėl liūdi…

O tada susitink žmogų ir šypsais minutę.

Tada dar valandą.

Tada dar tris.

O po to ir visas tris dienas.

Gera turėti tokių žmonių :)

Rodyk draugams

nakties nematė saulė

2016-12-11 parašė nagerai

Alkoholio pėdsakais nubarstyti rytai ir vakarai. Laikas, kai viskas buvo prarasta ir viskas atrodė, jog eina per niek. Viskas iš inercijos. Daryt kad darytum.
Nusileidusi saulė slėpdavo mano nakties nuodėmes. Kurios pasimiršdavo mylimo miesto šešėliuose.
Kai viskas buvo taip arti. Viskas buvo toli.

Visa tai liko toli praeityje. Kas gera ir kas bloga.
Tik seni geri dalykai yra šalia manęs, nors jie toli.
Tik blogi dalykai yra toli nuo manęs, nors jie šalia.

Miestų paslaptys ir žmonės naršo po mano prisiminimus.
Ir po svajas.

Aš čia - jūs ten. Tik mintimis mes esame kartu.

Rodyk draugams

spalvoto sapno pakrašty

2016-11-21 parašė nagerai

Dar kartą pakrantę matytą išvysti trokštu
Kartu su Dangumi, mėnuliu ir žvaigždėm.
Nors kartą žengti apsisiautus
Tikėjimo ir meilės viltimi.

Gal jau išauš tas rytas
Raudonai saulę padabinęs.
Ir žengsiu aš kaip čia nebuvęs.
Spalvoto sapno pakrašty…

Rodyk draugams