BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Aš nepavargau

Keliai, keliukai, takeliai…

Žengiu nestabdomas savo naujo rajono kvartalais. Soduose ant medžių kabo prisirpusios vyšnios, noksta slyvos. Sodo gėrybės. Beveik ruduo.
Šį jausmą sustiprina nuo ryto nesibaigiantis lietus. Rūbai seniai jau permirkę. Vanduo teka nuo plaukų skruostais žemyn.
Vasara, kur tu? Nejau tai viskas? Nespėjau nei atsikvėpti, o tu jau pasitraukei?
Veju šią mintį kuo toliau. Dar tik vidurvasaris. Dar vasara ir rugsėjį bus. Tik reikia suspėti džiaugtis.
Mintis kad pervargau veju kuo toliau.

Gatvės tuščios, tik vienas kitas automobilis sudrumsčia lietaus šnaresį.
Taip bežengiant atsidūriau ten, kur dirbau prieš tris metus. Ten, kur palūžau…
Toje pačioje vietoje, kur persmelktas nuovargio nusprendžiau viską mesti.

Aš nepavargau.

Prieš tris metus stovėjau šitoje pačioje vietoje. Tik diena vėliau. Asfalte matosi vieta, kur dirbau.
Stoviu toje pačioje vietoje, kur prieš tris metus nusprendžiau viską, ką turiu palikti ir iškeliauti į pasaulį pasižvalgyti. Ir iškeliavau į geriausias savo keliones. Į nepamirštamus įspūdžius ir pažintis.

Aš nepavargau.

Stoviu toje pačioje vietoje, kurioje prieš tris metus nusprendžiau mesti viską, ką buvau pasiekęs. Viską, ką taip sunkiai buvau užsitarnavęs. Palikau nuostabius žmones savo mieste.
Išvykau į niekur. Iškeliavau į savęs naikinimo pasaulį. Į pasaulį, kuriame buvo svarbiausia vakarėliai ir alkoholis. Ir ta gausybė vienišų vakarų. Kai tu esi vienas. Kai tu esi niekas.

Aš nepavargau.

Daugiau nebenoriu to patirti. Prieš tris metus priimtas sprendimas man daug kainavo. Man atrodo, kad aš iš jo pakankamai pasimokiau. Nebekartosiu tų klaidų.
Žinau, kad sunku būna tik kartais. Ir tuos kartus reikia įveikti pakelta galva.

Pasižiūriu į telefoną - iki namų beveik trys kilometrai.
Visą kelią įveikiu bėgte. Begte nuo praeities.

Aš nepavargau.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą